Reaguojant į skirtinguose Lietuvos, o ypač – Kauno, regionuose pastebimą elektros ir elektronikos klasterio atstovų rato didėjimą ir senbuvių plėtrą, privalu kalbėti apie šios srities specialistų rengimą. To priežastis – elektronikos inžinierių trūkumas. Jau ne vienerius metus po stojančiųjų į aukštąsias mokyklas priėmimo etapų liekančios laisvos studijų vietos signalizuoja ne tik apie elektros ir elektronikos inžinerijos specialistų poreikį, bet ir apie tai, kaip aukštojo mokslo įstaigos nepailstamai laukia ugdytinių – potencialių minėtų sričių inžinierių.

Poreikiu ir atlygiu vejasi geidžiamiausius

Vis daugiau gamybinių procesų priklauso nuo robotizuotų elektroninių sistemų, dirbtinio intelekto, gebančio savarankiškai priimti minėtų procesų optimizavimo sprendimus. Pastarojo, kaip ir automatinio valdymo bei robotizuotos, sistemos – skaitmeninės elektronikos inžinerijos specialistų kūriniai. Įvardytų produktų gamybos mastai auga nuolatos, o vienas to pavyzdžių – skaitmeninės elektronikos produktų projektavimu, programavimu ir gamyba užsiimanti UAB „Teltonika IoT Group“, kalbanti apie dar intensyvesnę verslo plėtrą Kauno, Vilniaus, Molėtų ir kituose šalies regionuose. Šiuo metu įmonė yra sukūrusi 2 500 darbo vietų ir šį skaičių ketina padidinti dar 1 000.

Besiplečiant miestų Laisvosioms ekonominėms zonoms, didėjant investicijoms ir kuriantis naujoms gamykloms, sparčiai progresuoja gamybos ir logistikos technologinė pažanga. Tiekimo linijų techninei priežiūrai, procesų automatizavimui ir robotizavimui, sistemų programavimui ir testavimui yra reikalingi aukštu profesiniu meistriškumu pasižymintys skaitmeninės elektronikos inžinieriai. Išaugęs aptariamų specialistų poreikis lemia ir pastariesiems tenkančių atlyginimų didėjimą. Per pastaruosius metus atlygio dydis paaugo apie 10 proc., o ši tendencija yra prognozuojama ir ateinantiems metams.

Neretai galima išgirsti, kad elektronikos, o ypač skaitmeninės elektronikos, lyginant su kitomis elektronikos rūšimis, plačiausiai taikomos įvairiose pramonės šakose, augantis specialistų poreikis ir didėjantys atlyginimai vejasi IT sektorių. Visgi ne tik įvardyti rodikliai, bet ir užduočių įgyvendinimui reikalingi specialistų įgūdžiai lemia aptariamų profesinių sričių tarpusavio panašumus. Vienas jų – labai vertinamas darbdavių, tačiau dažnai nepastebimas žmonių, besirenkančių ateities profesiją – kūrybiškumas. Kasdienybė, neįsivaizduojama be darbo kompiuteriu, paįvairinama praktine veikla, ypač laboratorijose, kur yra sudaromos sąlygos užsiimti moksliniais tyrimais ir eksperimentinės plėtros veiklomis.

Kauno kolegijos nuotrauka

Ugdant profesionalus, svarbiausia – reali darbo aplinka

Galimybę gamybinėms įmonėms pilnavertiškai konkuruoti nuolat kintančioje verslo aplinkoje neretai užtikrina sklandžiai ir našiai veikianti techninė įranga. Geros inžinerinės ir technologinės žinios būtinos kuriant, tobulinant naujus produktus bei diegiant juos serijinei gamybai. Elektronikos inžinerijos specialistų profesinių žinių diegimu rūpinasi aukštosios mokyklos. Aukštojo mokslo įstaigose būsimų skaitmeninės elektronikos specialistų kompetencijų laukas užpildomas mikrovaldiklių ir mikroprocesorinių sistemų programavimo, skaitmeninės elektronikos schemų ir spausdintinių plokščių projektavimo sritims priskiriamomis žiniomis ir įgūdžiais. Kalbant apie kolegijas, kuriose yra maksimaliai lavinami būsimų specialistų praktiniai įgūdžiai, elektronikos specialistų gebėjimai formuojami ir tobulinami įgyvendinant projektavimo, programavimo ir gamybines praktikas. Šiuo atveju aukštųjų mokyklų ir verslo subjektų bendradarbiavimas yra ypatingai svarbus, siekiant užtikrinti kokybišką, šiuolaikiškoms ir praktiškoms studijoms būdingą studijų procesą minėtose įstaigose. Studentai įvardytas praktikas, dalyvaudami ir veikdami realiuose technologiniuose bei pramoniniuose procesuose, atlieka įvairiose gamybinėse įmonėse. Kauno kolegija, viena didžiausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, bendradarbiauja ir praktikų vietas, skirtas būsimiems skaitmeninės elektronikos specialistams, užtikrina tokiose įmonėse kaip „Teltonika IoT Group“, „Elinta“, „Kitron“ ir kt. Vertėtų paminėti ir visiems gerai žinomus užsienio kapitalo bendrovių vardus, t. y. „Hella Lithuania“, „Continental Automotive Kaunas“, „Littelfuse“, prisidedančius prie nuolatinio aptariamų specialistų paklausos didėjimo.

Kauno kolegijos nuotrauka

Kviečia pažinti svarba lyderiaujančią skaitmeninę elektroniką

Kauno kolegija, reaguodama į pastaraisiais metais 4,7 karto išaugusį elektronikos inžinierių poreikį visuomenėje, šių metų stojančiuosius pasitinka su nauja studijų programa – Skaitmeninė elektronika. Kaip jau ir buvo minėta, kolegijoje studijos yra orientuotos ne tik į teorinių žinių suteikimą, bet ir besimokančiųjų praktinių įgūdžių lavinimą, kuris užtikrinamas studijų veiklas organizuojant moderniose mokomosiose laboratorijose. Tuo tarpu užsiėmimus, kuriems būdingas tiek individualus, tiek grupinis darbas, veda dėstytojai, turintys realios profesinės patirties, įgytos dirbant elektronikos pramonėje. Studentai, drauge įgyvendinantys projektines veiklas, lavina gebėjimus dirbti komandoje, siekia socialiai atsakingo elgesio ir kt. Elektroninės dalies sprendimai, autonominiai automobiliai, sensoriai ir jutikliai, robotai – tai ir dar daugiau priklauso nuo skaitmeninės elektronikos inžinerijos specialistų turimų kompetencijų ir įdirbio.