„YIT Lietuva“, šiemet mininti 55-eių metų veiklos sukaktį, per pastaruosius penkerius metus išgyveno didelių pokyčių. 2018 metais įmonė statusą pakeitė iš AB „YIT Kausta“ į UAB „YIT Kausta“. 2019-aisiais, susijungus „YIT Kausta“ ir „YIT Infra Lietuva“ (buvusi „Lemminkainen Lietuva“)  įmonė tapo „YIT Lietuva“. Prie pačios įmonės pokyčių prisidėjo reikšmingos permainos visoje statybų rinkoje, o pastaraisiais metais – dar ir pandemija. Pasak „YIT Lietuva“ generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago, bendrovė palyginti sklandžiai įveikė šiuos iššūkius, sėkmingai plėtoja veiklą ir džiaugiasi sėkmingai paruoštais pamatais pilnai statybų veiklos skaitmenizacijai.

Po susijungimo su „YIT Infra Lietuva“ bendrovė tapo beveik 700 žmonių kolektyvu, palyginti su ankstesniais 400 žmonių. Kas dar keitėsi šių susijungimų metu?

Anksčiau mūsų pagrindinė veikla buvo pastatų statyba ir priežiūra, dabar jau tiesiame kelius ir statome tiltus. 2017 m. įžengėme į pastatų priežiūros ir administravimo sritį. Kaip jau minėta, po susijungimo su „YIT Infra Lietuva“ stipriai išaugo ir įmonės darbuotojų skaičius, dėl to 2019-aisiais buvome bene didžiausia uždaroji akcinė bendrovė statybų versle.

Kaip pavyko sulieti taip smarkiai išaugusią bendrovę?

Mums padėjo ankstesnė patirtis – panašias permainas jau esame išgyvenę 2009–2010 m. Tuomet  teko keisti savo dukterinės bendrovės  „YIT Kausta būstas“ įmonės struktūrą, išgryninti veiklą, užtikrinti sklandžią būsto verslo plėtrą didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tuo pačiu, mažinome atotrūkį tarp Kaune ir Vilniuje dirbančių kolegų,  kūrėme bendradarbiavimo kultūrą. Taigi, susivienijimo iššūkiai – jei juos galima taip pavadinti – mums jau buvo pažįstami. Sukūrėme struktūrą, kuri aptarnauja visus verslus – būsto statybos, rangos, komercinio NT, infrastruktūros bei pastatų priežiūros.

Žinoma, abejonių buvo, ar susijungimas pavyks. Esame didžiausios Suomijoje ir vienos stambiausių statybos ir infrastruktūros plėtros kompanijų Šiaurės Europoje dalis, taigi matėme, kad kitose šalyse, kur dirba korporacija, tokie procesai pavykdavo ne visuomet. Po daugelio ilgų pokalbių ir karštų diskusijų mums pavyko. Matyt, padėjo tvirtas bendrovės vertybinis pamatas.

Kokios įtakos jūsų veiklai turėjo pandemija? Pavasarį buvo jaučiamas tam tikras NT rinkos stabtelėjimas, ar ir jums teko imtis kraštutinių veiksmų?

Vienu momentu, pandemijos pradžioje, buvo kilusių pesimistiškų minčių. Tikrai maniau, kad parduosime mažiau, bet klydau – būstus pirko, į juos klientai investavo. Stabtelėjimą fiksavome nuo kovo iki gegužės, o paskui kone kiekvienas mėnuo buvo rekordinis. Teko pripažinti, kad pirkėjai elgiasi ne taip, kaip mes buvome numatę.

Biurų rinkoje – kiek kitaip, kai kurie projektai įšalo, kiti net nebuvo pradėti. Beveik dviem mėnesiams sustojo gamybinių patalpų statybos projektai, prie to prisidėjo ir bankų nežinia, kokios perspektyvos laukia rinkoje, ko tikėtis.

Vis dėlto vasaros pradžioje investicijos atsigavo. Manau, šiais metais būsto rinka toliau plėtosis. Žmonės, įsigydami butus, tikriausiai siekia apsaugoti savo santaupas ar būsimas pajamas. Populiarėja antrojo būsto įsigijimas, ypatingai pajūryje.

Kaip jums pačiam, kaip vadovui, asmeniškai sekasi per pandemiją palaikyti ryšį su žmonėmis?

Judėjimo, važinėjimo po statybų aikšteles, žinoma, smarkiai sumažėjo. Biurai tuštesni, bet vienas nesu – biure mūsų apie 10. Lankydamas statybvietes, stengiuosi jas atokiai apeiti, nesukelti kitiems nepatogumų. Dabar sveikintis pavojinga, o man patinka ranką paduoti kiekvienam… Kadangi to padaryti negaliu – pačiam nesmagu.

Praėjusiais metais „Verslo žinių“ „Geidžiamiausio darbdavio“ reitinge tapote lyderiu statybų sektoriaus kategorijoje. Kas lėmė tokį įvertinimą?

Gal labiausiai – požiūris į žmogų, sąžiningas elgesys su visais. Mūsų vertybės – pagarba, bendradarbiavimas, kūrybingumas, veržlumas – nėra vien lozungai. Taip pat daugelį profesiniu atžvilgiu vilioja galimybė įgyvendinti didelius projektus.

Atėjus pandemijai ir pirmajam karantinui, visos vadinamosios „baltos apykaklės“ – darbuotojai, dirbantys biure sutiko susimažinti atlyginimus. Tai padarėme ne iš gobšumo, tiesiog tikrai nežinojome, kas bus netolimoje ateityje. Vienu momentu mūsų pajamos krito 30 proc., o kai jos atsigavo – atstatėme ir atlyginimus. Taigi, jaučiame žmonių pasitikėjimą.

Jūsų vadovaujama bendrovė priklauso skandinaviško kapitalo grupei. Kokių kultūrinių skirtumų su skandinavais pastebite, ko iš jų išmokote?

Su skandinaviško kapitalo įmonėmis dirbu jau apie 20 metų. Dabar didieji skirtumai išnykę, bet anuomet buvo iš tiesų didžiulis atotrūkis. Prieš pradėdamas dirbti su skandinavais, pats statybvietėje nebuvau nė karto šalmo užsidėjęs ar apsauginių batų apsiavęs. Dabar jau tapo natūralu, kad žmogui privalu užtikrinti geras darbo sąlygas – patikimus įrankius, darbo drabužius, asmenines apsaugos priemones. Jei darbininkui sudaromos kultūringos darbo sąlygos, jis ir pats pradeda elgtis kur kas kultūringiau.

„YIT Lietuva“ aktyviai žengia skaitmeninimo, pažangių technologijų diegimo keliu. Kas, jūsų žodžiais, yra skaitmeninė statyba?

Vienas iš pavyzdžių – skaitmeninis pastato modeliavimas, arba kitaip tariant – 5D. Prie jau žinomo 3D modelio prijungiame laiko bei finansinius aspektus. BIM (Building Information Modeling) modelis apjungia kiekių, kaštų bei darbo laiko apskaitą. Jame visi projekto dalyviai gali realiu laiku keistis informacija, atlikti ir matyti pakeitimus, komentuoti bei formuoti užduotis vieni kitiems. Su BIM žengiame į naują statybų rinkos etapą, diegiame įrankius, kurie leidžia sumažinti projektų sąnaudas ir trukmę bei užtikrinti aukštesnę darbų kokybę.

Siekiame būti žingsniu priekyje ir išbandome įvairius skaitmeninius įrankius, kurie padeda atlikti tuos pačius darbus greičiau ir tiksliau, o tuo pačiu suteikia konkurencinį pranašumą. Todėl šiandien patys kuriame skaitmeninius modelius, atliekame pastatų energinius modeliavimus, savo vykdomuose projektuose skaičiuojame CO2 emisiją,  o visą surinktą skaitmeninę informaciją panaudojame ne tik pastatų statybai, bet ir jų priežiūrai.

Tam kad skaitmeniniai procesai Lietuvoje įsibėgėtų sparčiau, reikėtų tam tikrų permainų ir švietimo sistemoje – Lietuva turi įsivertinti, kiek kokių specialistų šaliai reikia ir juos ruošti. Kompetencijų ugdymui bendradarbiaujame su mokymo įstaigomis, ruošiančiomis inžinerinių krypčių specialistus. Nerimą kelia tai, kad kasmet vis mažiau studentų renkasi inžinerines specialybes. Todėl norime šioje srityje bendradarbiauti bei sudominti jaunimą ir paskatinti rinktis statybos ar kelių inžinerijos specialybę. Todėl skaitome paskaitas apie skaitmeninę statybą, savo įmonėje organizuojame atvirų durų dienas, kviečiame studentus atlikti praktiką, esame KTU SAF įsteigto Išmaniųjų miestų bei infrastruktūros centro partneriai. Dalyvaujame centro organizuojamuose mokymuose bei konferencijose. Labai svarbus nuolatinis darbuotojų mokymas bei jų kvalifikacijos kėlimas. Kasdien tobulėdami patys, dalijamės patirtimi su partneriais ir augame visi drauge. Tai nenutrūkstamas procesas, ypatingai skaitmeninės statybos srityje. Technologijos kinta, sensta ir nuolat tenka mokytis naujų dalykų. Tad jeigu sustosi – neišvengiamai atsiliksi.  

Greta visų minėtų sprendimų, toliau žengiame technologinio šuolio keliu, siekiame darnios miestų plėtros, skaidrumo statybų versle ir, žinoma, kasmet vis daugiau dėmesio skiriame aplinkosaugai. Mūsų siekis – iki 2030 m. CO2 emisiją savo veikloje sumažinti 50-čia procentų. Tvari miestų plėtra ir geresnės gyvenamosios aplinkos kūrimas – kertiniai mūsų veiklos principai.

BOX

„YIT Lietuva“: skaičiai ir projektai

Darbuotojų skaičius      apie 740 (priklausomai nuo sezoniškumo)

Pardavimai (2020 m.)   108 mln. Eur

Biurai               Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje

Veiklos sritys    ranga; būstas; infrastruktūros projektai ir kelių tiesimas; patalpos verslui; pastatų priežiūra

Naujausi projektai verslo patalpų segmente: verslo centras „SQVERAS“ (Kaunas), „Krepšinio namai“ (Kaunas), „Rimi“ sandėliavimo ir paskirstymo centras (Ryga), „Hollister“ medicininės įrangos gamykla ir „Gerų baldų fabrikas“ (Kauno LEZ), verslo centras „3BURĖ“ (Vilnius) ir kt.

Naujausi gyvenamojo būsto projektai: „Šilo namai“, „Piliamiestis“ (Kaunas), „Raitininkų sodas“, „Matau Vilnių“, „Naujasis Skansenas“, „Naujoji Rivjera“ (Vilnius) ir „9 Bijūnai“ (Klaipėda) ir kt.

Svarbiausi infrastruktūros projektai: MSC konteinerių terminalas (Klaipėda); kelių A14, A165 rekonstrukcija, kelio A1 atnaujinimas, automagistralės A5 statyba.  

„YIT Lietuva“ informacija.

A. Aleksandravičiaus nuotr.