Biologiškai aktyvių medžiagų mišinius skirstantys robotai, chirurginės intervencijos padedantis išvengti periodontito gydymas arba atauginta kelio sąnario kremzlė – tai tik dalis Kaune gimstančių biomedicinos inovacijų, kurias įgyvendina ir sėkmingi kuria startuoliai kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų komandomis. Kad tokių startuolių būtų dar daugiau, o mokslininkų idėjos neliktų tik mokslinių darbų puslapiuose, bet virstų paslaugomis ir produktais, nuo praeitų metų lapkričio rūpinasi LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centras (SIVC).
Gyvybės mokslų sektorius – prioritetinis ekonominis sektorius šalyje ir viena prioritetinių verslo sričių Kaune. Mieste sėkmingai veikiančią gyvybės mokslų verslo ekosistemą kasmet papildo perspektyvūs startuoliai ir atžalinės įmonės, kurių ištakos dažniausiai yra didžiausia Lietuvos gyvybės mokslų aukštoji mokykla – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Universitetas, kuriame studijuoja apie 8 tūkst. studentų, ne tik rengia visai šaliai svarbius biomedicinos specialistus, bet ir labai skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Siekiant dar kryptingiau veikti šia linkme, prieš beveik metus veiklą pradėjo naujai įkurtas Sveikatos inovacijų vystymo centras, kuris koordinuoja inovacijų ir technologijų perdavimą, dirba, kad LSMU vykdytų mokslinių tyrimų metu gimusios idėjos būtų tinkamai patentuotos, licencijuotos ir nenugultų į stalčius, o virstų produktais bei paslaugomis, palengvinančiais realių žmonių gyvenimą.
„Universitetas dažnai tampa ne tik medicininių inovacijų kūrimo lopšiu, iš kurio išauga perspektyvūs startuoliai ar atžalinės įmonės, bet ir į Kauną ateinančių naujas technologijas kuriančių gyvybės mokslų įmonių partneriu ir pagalbininku. Pagrindinis mūsų centro tikslas – siekti sklandaus mokslo ir verslo bendradarbiavimo kuriant, plėtojant ir perduodant universitete sukurtus mokslo rezultatus. Iki tol LSMU šias funkcijas atlikdavo Plėtros tarnyba, tačiau didėjantis inovacijų kūrėjų skaičius, valstybės ir paties universiteto dėmesys prioritetinei gyvybės mokslų sričiai diktavo būtinybę išgryninti funkcijas ir sukurti savarankišką inovacijų skatinimo ir jų komercializavimo padalinį,“ – sako LSMU SIVC vadovas Edmundas Šalna.
Ir išties, kaip nurodo „Investuok Lietuvoje“, biotechnologijų ir farmacijos sektorių augimas 2021 m. Lietuvoje siekė net 62 proc. – tai vienas greičiausių augimų Europos Sąjungoje, o valstybės siekis dar ambicingesnis – kad iki 2030 m. gyvybės mokslų sektorius generuotų 5 proc. šalies BVP (šiuo metu jam tenka ~2,5 % BVP).
Atrasti perspektyviausius – ir juos komercializuoti
„Kad akademinės žinios neliktų tik teorija, reikalingi įgyvendinami sprendimai, kurie iš tiesų padėtų ir prisidėtų prie gyvenimo kokybės pagerinimo. Universitetas, kaip dviejų ligoninių dalininkas, turi darnią sistemą – ir teorines žinias, ir galimybę jas patikrinti – laboratorijose ar klinikinių bandymų metu ligoninėje. Šioje inovacijų kūrimo sistemoje visada stigo vadybos, kuri pasirūpintų, kad perspektyviausi komercializacijos tyrimai taptų produktu ar paslauga, kad būtų pritrauktos tam reikalingos lėšos, sukurti reikalingi procesai, pasirūpinta prototipų gamyba ir pan. Tad mūsų centras tampa jungiamąja grandimi: jei yra įdomus patentas, mūsų užduotis – parduoti idėją tam, kas būtų suinteresuotas pagal tą patentą pradėti vykdyti tolesnę veiklą. Esame procesų tarp akademinių žinių, testavimo ir pardavimo galutiniam vartotojui koordinatoriai,“ – apie centro veiklą pasakoja jo vadovas.
Centras dirba ir su išoriniais paslaugų ar produktų kūrėjais, kuriems reikia LSMU kaip testavimo bazės pagrindo ar ekspertinio vertinimo, tyrimų paslaugų.
„Tarkime, jei sukūrėte prietaisą ir norite ištirti jo efektyvumą, patikrinti, ar jūsų išradimas atitinka gydytojų lūkesčius, o gal testuoti, kaip veikia tam tikros medžiagos, mūsų centras sukoordinuos, kokie mokslininkai ar jų grupės gali imtis šios užduoties. Kartais tokiems projektams susijungia kelių fakultetų ar net kelių įstaigų komandos. Tarkime, turime įdomių ir sėkmingų projektų su kitais Kauno kolegomis – Kauno technologijos universitetu (KTU), Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) ar Lietuvos Energetikos Institutu (LEI). Kiek tokie projektai trunka? Skirtingai: vienus testuojame gana greitai, pateikiame ekspertines įžvalgas, kaip galima patobulinti ir pakeisti, kitų tyrimai gali užtrukti mėnesių mėnesius ar kelerius metus. Juk apskritai gyvybės mokslų inovacijų kūrimas – itin imlus laikui procesas. Verslai, kurie kreipiasi ekspertinio, laboratorinio vertinimo paslaugų, labai įvairūs – nuo sveikatos priežiūros paslaugų ir veterinarijos iki farmacijos ir kosmetikos,“ – dalijasi E. Šalna.
Inovatyvieji gaminiai: diagnozuoja, gydo, palengvina
Tarp pastaraisiais metais Kaune sukurtų iš LSMU atėjusių inovacijų – produktai ir paslaugos, nuo idėjos atkeliavę iki technologinių sprendimų.
Viena jų – mobilioji programėlė „Voice Screen“, atliekanti balso analizę ir nustatanti patologinius akustinius balso pokyčius. Jos kūrėjų tikslas – paprastai ir tiksliai atlikti nuotolinę konsultaciją, kurios metu galima užtikrinti ankstyvą gerklų ligų diagnostiką. Kuriant šį produktą glaudžiai bendradarbiavo LSMU ir KTU mokslininkų komandos.
Tuo tarpu LSMU įsteigta atžalinė įmonė UAB „SynHet“ užsiima biologiškai aktyvių medžiagų sintetinimu ir jų išgryninimu, savo veiklą didžiąja dalimi orientuodama į užsienio rinkas Europoje. Tyrimų ir eksperimentų srityje dirbantis startuolis kartu su LSMU kuria unikalią adaptyviąją robotinę preparatinės chromatografijos sistemą „RoboChrom“, kuri padeda efektyviai, paprastai ir greitai išskirstyti įvairius mišinius – taip atsikratant nuobodaus ir neefektyvaus rankinio darbo.
Atauginti kelio sąnario kremzlę – tokios ambicijos vedini mokslininkai darbuojasi UAB „Kelifarma“, kuriančioje pažangios terapijos vaistus, sąnario regeneracijai naudojant kamienines ląsteles.
Nemalonių chirurgijos procedūrų padės išvengti ir dar viena Kaune gimusi inovacija – UAB „Ramazottius Lab“ su LSMU mokslininkais sukurta medicinos priemonė – natūralūs vaistai periodontitui gydyti „Periozip“, sukurti naudojant gamtinę biologiškai aktyvią medžiagą – pelargonijų šaknų ekstraktą.
Biotechnologijų įmonė „Exolitus“ siekia perkelti naujausias žinias apie ląstelių tarpusavio ryšius į naujos kartos sveikatos sprendimus, gamindama egzosomas medicinos ir kosmetikos produktams bei egzosomų tyrėjams visame pasaulyje.
Daug vilčių – Aleksoto inovacijų pramonės parkui
„Šiam ir panašiems startuoliams ne tik padedame ieškoti projektų, kurie padėtų toliau atlikti tyrimus ir gauti reikalingą finansavimą. Ne mažiau svarbiu iššūkiu tampa veiklai tinkamų patalpų paieškos, o dar geriau – atvirosios prieigos centrų, kuriuose gyvybės mokslų inovatoriai galėtų įsikurti šalia jiems reikiamų laboratorijų ir plėtoti savo projektą kartu su kitais mokslininkais. Tad ypač viltingai žvelgiame į besikuriantį Kauno Aleksoto inovacijų parką,“ – pastebi E. Šalna.
Naujasis Aleksoto inovacijų pramonės parkas yra orientuotas į tyrimus ir plėtrą, siekiant, kad čia būtų plėtojami verslo projektai, susiję su mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklomis. Ne atsitiktinai rengiant parko galimybių studiją, glaudžiai bendradarbiauta su Kauno aukštosiomis mokyklomis: LSMU pasiūlyta vizija – kad parkas galėtų būti pagrindas, kuris centralizuotų skirtingose institucijose teikiamas paslaugas, o jame sukurta ekosistema padėtų plėtoti aktualius taikomuosius tyrimus, pavyzdžiui, kurti autonominius chirurginius robotus arba siūlais paremtus diagnostikos prietaisus, DNR nanobotus, išmaniųjų lęšių ir akinių sprendimus ir pan.
VšĮ „Kaunas IN“ informacija.
