Jau daugiau kaip mėnesį IT sprendimų įmonėje „TeleSoftas“ vadovo pareigas eina Šarūnas Putrius, šią poziciją perėmęs iš įmonės įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Algirdo Stonio. Nors nauja rolė Š. Putriui atrodo ne tik ambicinga, bet ir žadanti naujų iššūkių, ilgai apšilinėti kojų neprireiks – į skaitmeninės verslo transformacijos paslaugas klientams visame pasaulyje teikiančios įmonės veiklas Š. Putrius įsitraukęs jau daugiau kaip 12 metų, tad puikiai pažįsta ne tik komandą, bet ir visus vidinius procesus bei turi aiškią viziją, kur įmonei judėti toliau.   

Šarūnai, visai neseniai oficialiai tapote „TeleSofto“ vadovu. Užleisdamas savo kėdę, A. Stonys minėjo, jog tai – ilgai planuotas strateginis žingsnis. Vis dėlto, kaip jūs pats reagavote pirmą kartą išgirdęs tokią Algirdo mintį?  

Iš tiesų su Algirdu šį klausimą buvome aptarę jau anksčiau, tačiau galutinis sprendimas kurį laiką labiau sklandė ore ir laukė tinkamos akimirkos. Kai ši atėjo,  vis tiek natūraliai apėmė emocijos. Kiek vėliau jaudulį lauk nuvijo suvokimas, jog esu įvertintas ir turiu visapusišką pasitikėjimą. A. Stoniui už tai esu nepaprastai dėkingas – priimu tai kaip labai rimtą gestą ir tuo pačiu suvokiu su šiuo karjeros posūkiu man tenkančią  dar didesnę atsakomybę už įmonės veiklos rezultatus, komandą.

Ar prieš daugiau nei dešimtmetį pradėjęs savo karjerą „TeleSofte“ turėjote ambiciją perimti vadovavimą ir tai buvo tas tikslas, kurio link kryptingai ėjote visus šiuos metus? 

Tokios ambicijos tikrai niekuomet neturėjau. Tiesą sakant, visuomet laikiausi pozicijos, kad lyderysė pati savaime nėra tikslas, bet įrankis daryti pokytį ir kurti.. Manau, labiau nei stipri ambicija mane visuomet lydėjo atsakomybės jausmas ir noras keisti pasaulį. Toks filosofinis požiūris pokyčiams padėdavo įvykti gana organiškai, be jokių ypatingų postūmių.

Papasakokite, kaip įmonėje klostėsi jūsų karjera: kokia buvo startinė pozicija, kiek jų pakeitėte, kol atsiradote ten, kur esate šiandien?

„TeleSofte“ pradėjau dirbti tikrai seniai, daugiau kaip prieš 12 metų. Pradžia buvo techninė – ėmiausi inžinieriaus pareigų. Reikėtų paminėti, kad tuo metu didžioji komandos dalis buvo inžinieriai, o vadinamosios vadybinės grandies mes net neturėjome. Buvome tipinis startuolis, kuriam galiojo  „visi daro viską“ taisyklė. Žinoma, sėkmingi startuoliai visada auga, komanda plečiasi, tad ilgainiui  ėmiau ne tik stebėti šį pokytį, bet ir plėsti savo kompetencijas. Asmeninės savybės ir smalsumas mane irgi pastūmėjo pirmyn – pradėjau kurti santykius su klientais, valdyti projektus. „TeleSoftui“ dar labiau sustiprinus pozicijas rinkoje ir praplėtus savo veiklos lauką, ėmiausi prižiūrėti struktūrą, dirbti su atskirais padaliniais. Ilgainiui su A. Stoniu tarsi pasidalinome atskiromis veiklos sferomis: jis labiau rūpinosi pardavimais, komunikacija su išore, klientų pritraukimu, o aš rūpinausi vidinės įmonės procesais ir plėtra. Oficialiai ėjau Gamybos skyriaus vadovo (CPO) pareigas, tačiau mano patirčių bagaže susikaupė daugelio įmonės vadybos ir organizacinio projektavimo praktikų: nuo organizacijos struktūros, orientuotos į tvarų augimą, sudėliojimo iki vadybos 3.0 principų pritaikymo ar unikalių rolių administracijos skyriuose įkūrimo. Per visą šį laiką stebėjau kaip įmonė išaugo nuo 15 žmonių iki šiuo metu čia dirbančių beveik 300. 

O kaip pasikeitė Jūsų darbotvarkė, oficialiai tapus vadovu? Kokių naujų atsakomybių teko imtis?  

Pagrindinis ir esminis skirtumas yra tai, kad iki perimant įmonės valdymą, mano pozicija buvo labai stipriai vykdomoji, buvo daug taktinių ir čia pat privalomai įvykdyti būtinų darbų. Nors jie buvo labai svarbūs, tačiau visada trūkdavo laiko vizionieriškiems ir platesniems sprendimams liečiantiems visą įmonę, aapmastymams apie ilgalaikes jos perspektyvas ir neišnaudotas galimybes rinkoje. Dabar daugiausia fokusuojuosi į įmonės strateginius klausimus.. Taip pat anksčiau daugiau dirbdavau  kaip komanos narys, dabar teks užduotis daugiau deleguoti, dar labiau įgalinti savo komandą. Ir tai nebūtinai yra lengviau – būtina užtikrinti organizacijos bendradarbiavimą, motivaciją ir vienodą matymą tarp skirtingų komandų ir kolegų. 

Kokius uždavinius keliate asmeniškai sau, o kokius – „TeleSoftui“? Ar jau aptarėte juos su komanda? 

Manau, mano asmeninius uždavinius šiek tiek palengvina tai, jog nesu žmogus iš šalies, priešingai – įmonę pažįstu turbūt beveik taip pat gerai kaip pats Algirdas. Tačiau suprantu, kad naujoje rolėje turiu  į TeleSoftą žvelgti nauju žvilgsniu, kurti ir atrasti naują santykį su taip gerai pažįstama organizacija. Šiuo metu man svarbiausia susidėlioti savo prioritetus vadovo rolėje. O naujame kelyje į pagalbą pasitelkiu savo mentorius, taip pat studijuoju vadovų MBA magistratūrą ISM universitete – čia susirenkanti bendruomenė labai įkvepia, dalijamės lyderystės patirtimis ir mokomės vieni iš kitų. Tai yra be galo svarbu bet kokiam vadovui – nes daugybė tyrimų rodo, jog vadovo rolė statistiškai yra pati vienišiausia rolė pasaulyje.

Kalbant apie pačią įmonę, esu nusimatęs ateities perspektyvų viziją, ją jau teko pristatyti ir darbuotojams. Manau, per paskutinius metus „TeleSoftas“ smarkiai išaugo, turi nusistovėjusias pozicijas rinkoje, bet toliau augant tam tikra transformacija yra būtina. Žvelgiant į ateitį, manau, būtų tiesiog kvaila neišnaudoti komandos ir visos Lietuvos talentų, apsiribojant užsakomųjų programavimo paslaugų teikimu kaip tą daro, pavyzdžiui, Azijos IT paslaugų rinkos. Esu tikras, kad šių dienų skaitmeninės transformacijos kelyje klientams galime būti ne tik programuotojais, bet ir lygiaverčiais partneriais, verslo konsultantais, nukreipiančias kliento turimą potencialą teisinga linkme, įgalinantys verslą transformuotis vis labiau skaitmenizuotu tampančiame pasaulyje.  

Ar tai reiškia, kad ateities „TeleSofte“ IT specifiką pakeis verslo konsultacijos?

IT kompetencija niekur nedingsta ir vienareikšmiškai „TeleSofto“ verslo modelis išliks pavaldus technologijoms. Visgi matydamas dabartines tendencijas ir sekdamas tų projektų, kuriuose demonstruojame geriausius rezultatus, pavyzdžius, noriu, jog ateityje savo klientams siūlytume dar daugiau verčių ir papildomų sprendimų, neapsiribojant vien būtinųjų IT poreikių atliepimu. Žinoma, tam turi transforuotis ir pats TeleSoftas, tačiau tikrai jaučiu, kad ši vizija artima ne tik man, bet ir kolegoms. Kita vertus, galiu teigti, jog tas pokytis iš dalies vyksta ir dabar – sėkmingiausios mūsų partnerystės šiandien yra tos, kuriose su klientu dirbame lygiaverčiame lygmenyje. 

Ilgus metus buvote savo kolegų bendražygis, dabar – jų vadovas. Kaip manote, ar toks artimas santykis su komanda Jums padės siekiant rezultatų, o gal atvirkščiai – kliudys?  

„TeleSofto“ komandą turbūt galėčiau apibūdinti kaip kritinį savo asmeninės sėkmės faktorių. Visus mano komandoje dirbančius gerai pažįstu, visais besąlygiškai pasitikiu, su visais turiu artimą santykį, o gana nemažą dalį dirbančiųjų esu ir pats pasamdęs. Naujoje rolėje, tai mūsų bendradarbiavimui priduoda natūralumo, mažina atstumą, kuris galėtų atsirasti prisijungus visiškai nepažįstam žmogui. Kol kas iš komandos jaučiu tik palaikymą. 

Žinoma, suprantu, kad dabar, pakeitus poziciją, teks priimti dar drąsesnius, strateginius ir visą įmonę įtakojančius sprendimus, tačiau ketinu išlaikyti bendradarbiavimo, kompromiso ieškojimo principą, palaikyti konstruktyvias diskusijas ir nuoseklią komunikaciją, skatinti ir puoselėti tarpusavio pagarbą. Tai yra mūsų organizacijos vertybės ir stiprybės.

Viešojoje erdvėje apie „TeleSofto“ bendruomenę sklando labai pozityvūs atsiliepimai. Kalbama, kad komanda nėra tipiniai IT specialistai, o proaktyviai įsitraukiantys į įvairias veiklas bendraminčiai, sekantys ypač visuomeniškai aktyvaus įmonės įkūrėjo pavyzdžiu. O koks yra naujasis įmonės vadovas, kai užveria darbo kabineto duris? 

Tie pozityvūs atsiliepimai nėra iš piršto laužti – „TeleSoftas“ gali didžiuotis kur kas daugiau nei kietais programuotojais. Tai didelė ir vieninga bendruomenė su išskirtiniais daugialypiais identitetais, kurie atsiskleidžia ne tik darbo metu, bet ir kitose veiklose po darbų. Žinoma, A. Stonysyra unikali asmenybė – atkartoti jo identitetą ir charizmą būtų neįmanoma, bet čia ir nėra mano tikslas. Manau, kad šis žmogus ir toliau prisidės kuriant ir reprzentuojant TeleSofto kultūrą..

Asmeniškai aš mėgstu įsitraukti į bendruomenines veiklas, tiek TeleSofte tiek už jo ribų. Po darbo skiriu laiką savanorystei: ankščiau buvau „Jaunimo linijos“ savanoris kur pirmą kartą paragavau savanorystės teikiamą džiaugsmą, dabar su kolegomis savo laisvą laiką skiriame  Kauno tardymo izoliatoriaus savanorystės programai su nuteistaisiais. Manau, jog siekiant išlaikyti bendruomenės pamatą, labai svarbu ne tik imti, bet ir duoti. Šį principą taikau tiek asmeniniame, tiek darbiniame gyvenime.  

UAB „TeleSoftas“ informacija