Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 65 proc. šiandien mokyklą pradedančių lankyti vaikų ateityje dirbs su technologijomis, kurios dar neegzistuoja.
„Todėl ypač svarbu ugdymo įstaigose jau nuo pradinių klasių skatinti ir tinkamai ugdyti informacinių technologijų, matematines bei loginio mąstymo žinias ir kompetencijas, nes tai – tiesiausias kelias į verslo, o tuo pačiu ir viso miesto augimą, plėtrą ir sėkmę,“ – ugdymo reikšmę ilgalaikėje miesto raidos perspektyvoje komentuoja VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus investicinės aplinkos projektų vadovė Laura Baltkojytė.
Kaune – tūkstančiai informatikos besimokančių pradinukų
Kauno Simono Daukanto progimnazijos pradinių klasių mokytoja Loreta Prochorskienė teigia, kad postūmiu pradėti taikyti informatiką pradinukams jai tapo patys vaikai: „Šiuolaikiniai vaikai skaitmeninėmis technologijomis naudotis pradeda anksčiau negu pieštukais, jiems tai labai įdomu. Supratau, kad reikia eiti koja kojon su vaikais: tam, kad galėčiau įtraukti vaikus į mokymąsi kitaip, turiu pati tobulėti“.
Tokioms pamokoms pasiruošti jai padeda informatikos ir technologinės kūrybos mokymosi programa „Vedliai“, prie kurios iki šiol prisijungė 261 iš Kauno miesto ir 107 Kauno rajono pradinių klasių mokytojai, kurie fundamentalius informatikos ir technologijų įgūdžius perduoda daugiau kaip 6 tūkstančiams Kauno ir Kauno rajono pradinių klasių moksleivių.
Poreikį, kad visos mokyklos mokytojos mokytųsi informatikos ir ją taikytų pamokose, įvardija ir Kauno Simono Daukanto progimnazijos direktorė Jekaterina Juknevičienė. Dar 2015 m., jai tapus Kauno Simono Daukanto progimnazijos vadove, su mokyklos bendruomene buvo išsigrynintos strateginės kryptys. Viena iš jų – gamtamokslinio ugdymo kryptis, STEAM mokomųjų dalykų stiprinimas.
„Parengėme IT diegimo strategiją, kurios sėkmę liudija paprasti skaičiai: pradėjome teturėdami tik 2 kompiuterius pradinio ugdymo klasėse, o šiandien kompiuterizuotos visos mokytojų darbo vietos, aprūpintos ne tik multimedijos projektoriais (29), bet ir išmaniaisiais ekranais (19, iš jų 6 pradinėse klasėse), interaktyviomis lentomis, turime 5 hibridines klases, kurių viena skirta pradinukams. Tad nenuostabu, kad mokytojos L. Prochorskienės iniciatyvi lyderystė savarankiškai prisijungus prie „Vedlių“ programos, jos entuziazmas pasakojant apie mokymus, apie medžiagą, suteikiamą pagalbą, apie tai, kaip jos vaikams įdomu, paskatino prisijungti ir kitas koleges. Šiemet mokykla suteikė galimybę programoje dalyvauti visiems pageidaujantiems mokytojams,“ – apie nuoseklius mokyklos žingsnius integruojant informatiką į ugdymo procesą bei metodus pasakoja vadovė.
Atsakymas į klausimą „ar aš sugebėsiu?“
„Pagrindinis „Vedlių“ tikslas – įtraukiant mokytojus užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų su fundamentliais informatikos ir technologijų įgūdžiais, taip juos paruošiant gyvenimui, kuriame informatika – tarsi naujoji anglų kalba, be kurios neįmanomas konkurencingumas ir sėkminga integracija“, – sako Viltautė Žvirzdinaitė, „Vedlių“ programos vadovė Lietuvoje.
Tęstinės „Vedlių“ programos metu pedagogai mokosi virtualiuose praktiniuose užsiėmimuose, kur, mentorių padedami, susipažįsta su įvairiomis technologijomis ir mokosi jomis kurti. Programos dalyviams taip pat suteikiamas darbui klasėse paruoštas turinys – skaitmeninis vadovėlis bei skaitmeninės pratybos, kur informatika jungiama su klasių temomis per kūrybiškas ir matematinį bei loginį mąstymą skatinančias praktikas.
Vienu didžiausių iššūkių patiems pedagogams tampa klausimas „Ar aš sugebėsiu?“ Tačiau, kaip pabrėžia V. Žvirzdinaitė, mokymosi platforma yra lanksčiai adaptuota pagal paties mokytojo lygį ir turimas žinias: pradedantieji pamažu įvedami į informatiką nuo nulio, o pažengusiems pateikiamos plačios technologinės kūrybos panaudojimo su vaikais galimybės.
Kaip sako programoje jau kelerius metus besimokanti L. Prochorskienė, jai pačiai didžiausias iššūkis buvo pirmą kartą pradėti programuoti su mokiniais: „Gąsdino, tai, kad nesugebėsiu jiems paaiškinti. Ko gero, tas pirmas žingsnis ir buvo sunkiausias, vis kildavo klausimas: o jei man nepavyks?! Bet pasirodė, kad vaikai daug greičiau viską įsisavina, juos tereikia užvesti ant kelio, ir kūryba liejasi. Viską atperka vaikų šūksniai ir jų aktyvumas. Ne mažiau svarbu tai, kad „Vedlių“ programos mentoriai labai kantriai ir nuosekliai paaiškina ir padrąsina. Jei reikia, kartoja tiek kartų, kol viskas pagaliau pavyksta. Programos dėka visai kitaip pradėjau žiūrėti į informatiką, kurią galiu integruoti į mokomuosius dalykus“.
Gerėja matematiniai įgūdžiai ir kūrybiškumas
Kaip pastebi programos organizatoriai, integruojant informatiką į pradinį ugdymą ne tik akivaizdžiai auga vaikų skaitmeninis raštingumas bet ir, kaip liudija pačių mokytojų atsiliepimai, gerėja matematiniai gebėjimai, kūrybiškumas, auga vaikų motyvacija, susitelkimas ir pats mokymosi džiaugsmas.
„Naujos veiklos džiugina vaikus. Kompiuteryje atliekamas užduotis mokiniai priima kaip žaidimą, nes yra pripratę prie kompiuterinių žaidimų. Įvairios užduotys padeda į ugdymą įtraukti ir spec. poreikių vaikus, taip pat motyvuoja gabiuosius mokinius. Mokiniai nėra tik vartotojai, jie tampa atradėjais, kūrėjais, novatoriais, o tai jiems teikia pasitikėjimo savimi ir skatina domėtis, įgyti naujų žinių, gal netgi patiems sukurti kažką naujo ir neįprasto. Pavyzdžiui, 3 klasėje matematikos pamokoje mokėmės apie perimetrą, tad mokiniai programa „Scratch“ sukūrė žaidimą, kuriame katinas Labinas prašo padėti apskaičiuoti perimetrus, naudojant sudėties, atimties ir daugybos veiksmus. Tai, kas mums išėjo, galite pamatyti čia. Arba mokydamiesi apie istorinius laikotarpius, sukūrėme mokomąją medžiagą – filmuką ,,Kelionė laiko mašina“, padedantį įtvirtinti žinias apie istorinių laikotarpių ypatybes,“ – džiaugiasi mokytoja, pristatydama didžiausius ir rimčiausius savo auklėtinių pradinukų darbus.
