Išbandyti jėgas IT srityje susigundo vis daugiau entuziastų, tačiau norint tapti puikiu programuotoju, ypač Front-end srityje, reikėtų ne tik mokėti gerai spręsti problemas, bet ir kūrybiškai mąstyti bei būti neabejingu vizualinei estetikai – įsitikinęs IT įmonės „Devbridge“, priklausančios kompanijai „Cognizant Softvision“, Front-end praktikų vadovas Žygimantas Jūrelė.

Kaip tapti Front-end programuotoju? Ką turi žinoti kiekvienas, norintis pasirinkti šią sritį? Kaip įsitikinti ar verta rinktis Front-end ar vis dėlto Back-end  sritį? Nuo ko pradėti mokytis? – patarimais ir įžvalgomis dalijosi Ž. Jūrelė.

Ką veikia Front-end programuotojas?

Ž. Jūrelė pabrėžia, kad  Front-end programuotojas yra atsakingas už viską, ką atėjęs į interneto svetainę ar kitą web aplikaciją mato vartotojas. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti gana paprasta, tačiau tai yra kur kas sudėtingiau nei atrodo.

„Visi vaizdiniai elementai, jų išsidėstymas bei tarpusavio sąveika, spalvos, šriftai, animacijos, darbas su duomenimis, svetainės pritaikymas daugybei skirtingo dydžio ekranų, atsakomybė, kuriant vartotojams patogiai prieinamas svetaines, tai tik lašas jūroje, ką šiandien veikia Front-end programuotojas. Šiandieniniame pasaulyje, šios srities programuotojo kasdieninės darbo funkcijos ir užduotys būna labai įvairios – pradedant paveiksliuko atvaizdavimu ekrane ir baigiant darbu su duombazėmis bei serveriais. Norint sėkmingai atlikti savo darbus, programuotojas turi žinoti ne vieną programavimo kalbą, suprasti ir mokėti dirbti su nemažai programų“, –  akcentuoja Ž. Jūrelė.

Nors skirtingose įmonėse yra tam tikrų skirtumų, tačiau paprastai pagrindinės Front-end programuotojo funkcijos aprėpia HTML, JavaScript ir CSS naudojimą dizaino įgyvendinimui, dizaino kūrimą tiek mobiliesiems įrenginiams, tiek ir skirtingoms naršyklėms. Balanso tarp estetinio ir funkcinio dizaino užtikrinimą taip pat vartotojo sąsajos kūrimą, priežiūrą bei vartotojo patirties optimizavimą. Būtina vadovautis geraisiais SEO praktikos pavyzdžiais, mokėti taisyti klaidas bei testuoti, taip pat gebėti suvaldyti programinės įrangos darbų eigą, o vėliau palaikyti svetainių bei aplikacijų prieinamumą.

„Devbridge“ Front-end praktikų vadovas Žygimantas Jūrelė.

Specialistų paklausa auga žaibiškai

AnotFront-end praktikų vadovo, kai visas pasaulis šiandien gyvena internete, ypač daug dėmesio yra skiriama Front-end technologijomis, kurios labai sparčiai plečiasi bei tobulėja. Kartu su tuo smarkiai išauga ir Front-end programuotojo atsakomybių spektras. Per mažiau nei dešimtmetį programuotojui reikalingų žinių kiekis išaugo drastiškai.

„Anksčiau technologijos buvo paprastesnės, naršyklės neturėjo tiek daug funkcijų, todėl ir žinių kažkam sukurti užtekdavo mažiau. Dabar Front-end pasaulis visiškai pasikeitęs, į jį skverbiasi vis daugiau Back-end   programavimo principų. Šių dienų tendencijos yra tokios, kad vis daugiauBack-end  programavimo principų pereina į Front-end dalį, taip atveriančių kelius dar daugiau naujų galimybių įgyvendinti sudėtingas funkcijas bei kurti visapusiškai įvairesnius IT projektus“, – pabrėžia Ž. Jūrelė.

Vadovas pabrėžia, kad kasdien tenka suktis iš įvairių situacijų, todėl reikia būti pasiruošus nestandartiškai spręsti problemas. Bet šie iššūkiai ir yra būtent tai, kas daro šią profesiją patrauklia.

„Reikalingi įgūdžiai labai priklauso nuo krypties, kuria programuotojai pasirenka eiti. Viena iš šių krypčių yra labiau kūrybinė, todėl mokėjimas dirbti grafinėmis programomis, geros vaizduotės turėjimas ir gero dizaino „supratimas“ tikrai praverčia. Šią kryptį pasirinkę specialistai yra susifokusavę į vaizdinę praktikos pusę, t.y. kaip elementai yra atvaizduojami ekrane, jų interaktyvumu, vartotojo sąsajos intuityvumu. Šie programuotojai dažnai turi kažkokį sąlytį su meno sritimi. Kita kryptis – labiau techninė, loginė, todėl loginio mąstymo, matematikos, algoritmų išmanymas padės būti geru programuotoju.  Pastarieji yra labiau linkę dirbti su logine programavimo dalimi, tai dažniausiai būna darbas su duombazėmis, didelių aplikacijų projektavimas, architektūriniai programų sprendimai ar našumo optimizavimas“, – sako Front-end praktikų vadovas.

Mokytis reikės nuolatos

Front-end programuotojas daugiausia dirba ties vizualine programos ar internetinės svetainės dalimi, su kuria susiduria ir kurią mato galutinis vartotojas, tai yra taip vadinamoji kliento pusė. Tuo tarpu Back-end  programuotojas fokusuojasi į tą svetainės pusę, kurios vartotojai nemato, t.y. taip vadinama serverio pusė. Back-end   programuotojo darbas yra labiau loginis, algoritminis, jis dirba su duomenų lentelėmis, jų gavimu bei paruošimu Front-end daliai, kuri tuos duomenis atvaizduoja ekrane.

Ž. Jūrelė pabrėžia, kad keičiantis interneto naršyklėms, augant vartotojų skaičiams, natūralu, kad lūkesčiai kliento pusėje išauga – tikimasi dar daugiau funkcionalumo, patogumo vartotojams. Naršyklėse atsiradus daugiau galimybių, daugiau darbo tenka ir Front-end programuotojams visas tas galimybes taisyklingai panaudoti.

„Atsiranda ir vis daugiau pagalbinių darbo įrankių ir programų, kurios palengvina darbą ir suteikia daugiau galimybių, tačiau visos šios programos taip pat reikalauja pastangų jas perprasti ir išmokti jomis naudotis. Taip pat tokie įrankiai turi tendenciją kas kelerius metus būti pakeisti kitais, naujesniais ir įdomesniais įrankiais, kuriuos vėl reikia perprasti, o norint žengti į Front-end sritį, reikia suprasti, kad mokytis reikės visada. Įdomiausias šios srities aspektas man yra tas, jog visada rasi dalykų, kuriuos gali išmokti, visada kuriama kažkas naujo, niekada negali, o ir nenori, užsisėdėti su senomis žiniomis. Dėl to Frontenderio darbas retai kada atsibosta, jis yra nuolat atšviežinamas ir tu nuolat prisimeni, dėl ko pasirinkai šią specialybę“, – pabrėžia vadovas.

Skelbia atranką į nemokamą akademiją

Šį rudenį startuosianti nemokama trijų mėnesių trukmės „Sourcery“ akademija, skirta būsimiems  Front-end programuotojams, norintiems pradėti karjerą IT srityje. 

„Norint savarankiškai tapti geru programavimo specialistu, reikia gebėti mokytis savarankiškai. Internete yra pilna informacijos, tad mokėti atsirinkti tinkamą ir naudingą informaciją yra labai svarbu, norint nešvaistyti ir taip brangaus laiko. Šiais metais, po „Sourcery Academy for Front–End” nuotolinės atrankos, bus atrinktos dvi grupės po 20 žmonių iš Vilniaus ir Kauno registracijos formas užpildžiusių kandidatų. Akademijos dalyviai gilins savo žinias mokymų ir individualių bei grupinių užduočių metu. Atrinkti dalyviai susipažins su Front-end įrankiais ir procesais, išmoks rašyti semantinį kodą, kodo higienos bei mokysis „Agile” komandos formavimosi ypatumų. Studentai dirbs komandose, kurs tikrus IT projektus ir lankys paskaitas virtualiai. Jiems padės kompanijoje dirbantys profesionalai – mentoriai ir lektoriai. Norint savarankiškai tapti geru programavimo specialistu, reikia gebėti mokytis savarankiškai. Internete yra pilna informacijos, tad mokėti atsirinkti tinkamą ir naudingą informaciją yra labai svarbu, norint nešvaistyti ir taip brangaus laiko. „Sourcery“ akademijoje informacija yra sukoncentruota taip, kad pradedantys programuotojai nepasiklystų informacijos platybėse ir įgytų tvirtus savo būsimos karjeros pamatus“, – akcentuoja akademijos lektorius ir Front-end praktikų vadovas Ž. Jūrelė.

Norintys dalyvauti akademijoje, kviečiami registruotis iki 2022 m. rugsėjo 28 d. (įskaitytinai).

Daugiau informacijos apie „Sourcery Academy for Front–end” akademiją rasite ČIA.