Kauno LEZ veikianti „HELLA Lithuania“, vykdo ambicingą plėtrą: įgyvendinus visus numatytus etapus, kompanijoje turėtų dirbti apie tūkstantis darbuotojų. Pastebima, kad praktiškai kaskart paskelbus apie ieškomus administracijos darbuotojus, į pozicijas kandidatuoja užsienyje gyvenantys, bet į Lietuva grįžti siekiantys, todėl čia darbo besidairantys žmonės. Ką gi įmonė siūlo, kad yra tokia pamėgta darbuotojų?

Pakalbinome du „HELLA Lithuania“ darbuotojus su dviem labai skirtingomis, bet kartu panašiomis istorijomis, kurias pasakoja brazilė Tatiane Valter Dos Santos ir iš emigracijos Jungtinėje Karalystėje grįžęs lietuvis Medertas Zeltinis.

Pirmas gyvenimo sniegas ir kitos Kauno patirtys

Tatiane iš saulėtosios Brazilijos į ūkanotą Kauną atvyko prieš beveik metus. Ir, taip, priešprieša „saulėta vs. ūkanotas“ čia pavartota ne atsitiktinai: tarp didžiausių skirtumų, užklupusių Tatiane atvykus ne tik į kitą šalį, bet ir į kitą žemyną, ji pirmiausia pamini būtent šiuos klimato skirtumus. Kauno „HELLA“ padalinyje brazilė dirba Kokybės padalinyje, ir šis darbas jai nėra jokia naujiena: prieš tai Tatiane jau 5 metus buvo „HELLA Brazil“ komandos dalis, o apskritai automobilių pramonės versle įvairiose pozicijose darbuojasi 16 metų.

Atvežti savo patirtį ir prisijungti prie „HELLA“ Lietuvoje moterį paskatino net du motyvai: jau kuris laikas sukosi mintis padirbėti užsienyje, be to, prieš keletą metų dirbti į Kauną persikėlė jos širdies draugas, tad galimybė vienu šūviu nušauti du zuikius pasirodė itin patraukli.

Kadangi pati įmonė, jos vidinė kultūra ir darbo specifika jau buvo puikiai pažįstama, didžiausiu iššūkiu naujajame etape tapo adaptacija kitokioje kultūroje ir klimate. Kaip sako Tatiane, tamsus metų sezonas buvo ne vienintelis dalykas, prie kurio teko prisitaikyti: „Trumpos ir tamsios dienos kartais tiesiog išmušdavo mane iš ritmo – būdavo, kad jau 18:00 norėdavau tik kristi į lovą ir miegoti. Iššūkiu tapo ir karantinas bei jo reikalavimai. Na ir, žinoma, kava: Brazilijoje buvau įpratusi kasdien išgerti stiprios kavos, tad prireikė net kelių mėnesių, kol atradau mėgstamą kavos rūšį čia, Kaune. Kita vertus, maloniu atradimu tapo balta žiema – sniegą mačiau pirmą kartą gyvenime, o apsnigtas kraštovaizdis paliko neišdildomą nuostabų įspūdį!“

Ji sako, kad apie Kauną ir Lietuvą pirmą kartą išgirdo perskaičiusi žinias apie čia atidaromą naują „HELLA“ padalinį. O prieš vykdama, pasidomėjo šalies istorija, kalba, netgi rado straipsnį, teigiantį, kad Brazilija esanti antroji ne Europos šalis, po JAV, kurioje esama daugiausiai lietuvių; San Paulo mieste netgi yra lietuvių rajonas, pavadintas „Vila Zelina“, kuriame ir dabar galima aptikti lietuviško maisto restoranų.

„Kaunas man atrodo jaukus miestas, kuriame glaudžiai persipynusi istorija ir dabartis. Mėgaujuosi Lietuvos ežerais ir saugumu, kuris yra jūsų šalyje. Be to, Kaunas turi daug erdvės tvariai augti, nežudydamas žaliosios gamtos ir išsaugodamas žalią miesto veidą. Trikdo tikriausiai tik automobilių perteklius ir agresyvūs eismo dalyviai.

Labai viliuosi, kad pandemijai slūgstant, vieną dieną Kauną galės aplankyti mano draugai ir šeima: būtinai jiems parodysiu jūsų gražiuosius ežerus ir parkus, aplankysime IX fortą, Pažaislio vienuolyną ir kitas istorines vietas, pasivaikščiosime po Laisvės alėja, o jei pasiseks – užsuksime ir į krepšinio varžybas!“

Grįžti paskatino tinkamas darbo pasiūlymas

Iš Pasvalio kilęs Medertas emigravo gan anksti: palikęs darbą Vilniuje ir studijas Kaune, vos 19 metų išvyko į Jungtinę Karalystę, kur visus 12 metų išdirbo vienoje gamybos kompanijoje, pamažu tobulindamas savo kvalifikaciją ir kopdamas karjeros laipteliais – nuo žemiausių pareigų iki gamybos vadovo. Kaip sako šiuo metu operacijų projektų vadovu „HELLA Lithuania“ dirbantis vyras, kiek save pamena, visą laiką dirbdamas norėjo ir turėjo galimybę tobulintis, todėl su entuziazmu ėmėsi tuometinės darbovietės pasiūlytų mokymų – nuo anglų kalbos, komandos vadovavimo iki verslo tobulinimo.

„Pirmais metais Anglija pasirodė labai niūri, neįsivaizdavau čia savęs gyvenančio ilgiau nei pusmetį. Tačiau po kurio laiko, ypač susipažinus su biržiete, savo būsima žmona Živile, viskas ėjosi daug smagiau. Abu tobulinomės anglų kalbos žinias, dirbome ilgas valandas ir taupėme užsibrėžtiems tikslams. Susituokėme, susilaukėme dviejų dukrelių, įsigijome bei modernizavome būstą. Kad viso to pasiektume, dirbome pilnais etatais skirtingose pamainose, kad galėtume pasikeisdami prižiūrėti vaikus. Praleisdavome laiką kartu tik per atostogas, nes kitaip beveik nesimatydavome,“ – intensyvų gyvenimą emigracijoje prisimena lietuvis.

2018 metais, įsibėgėjus „Brexit“ procesui bei atvykus keletą kartų į Kauną, apėmė neapsakomas noras grįžti namo.

„Sprendimą lėmė tiek akyse gražėjantis miestas, tiek akivaizdžiai ūgtelėjusi žmonių kultūra, aukštesni kokybės standartai, žinoma, ir čia gyvenantys giminaičiai. Pagaliau, norėjome leisti vaikus į lietuvišką mokyklą, gauti puikią lietuvišką sveikatos priežiūrą ir bendrauti gimtąja kalba,“ – motyvus grįžti vardija Medertas.

Beliko nedidelė „smulkmena“ – darbas.

„Tai buvo bene daugiausiai nerimo keliantis momentas: nežinojau, kokią darbo kultūrą rasiu atvykęs dirbti į Lietuvą, kokie keliami kvalifikacijos reikalavimai, todėl nusprendėme, kad grįšiu tik tuomet, kai jausiuosi saugiai keisdamas darbdavį.

Pokalbiai dėl darbo vyko internetu, man dar tebesant Jungtinėje Karalystėje, o pagrindiniai reikalavimai į dabartinę poziciją buvo geros anglų kalbos žinios, darbo gamyboje / komandoje patirtis, inžinerijos ar kitas išsilavinimo laipsnis bei gebėjimas efektyviai bendrauti.

Jau po pirmojo pokalbio su „HELLA“ žmogiškųjų išteklių specialiste bei būsimą vadove buvau labai maloniai nustebintas. Tikėjausi tam tikro tardymo, kvalifikacijų tikrinimo tinkamam kandidatui, tačiau sulaukiau draugiško pokalbio apie kompaniją, vertybes bei tobulėjimo galimybes. Todėl galiu drąsiai sakyti, kad „HELLA“ visų pirma pasirinkau dėl galimybės nuolat tobulinti žinias, kolegų bendradarbiavimo kultūros, mano mėgstamos elektronikos srities, lankstaus darbo valandų grafiko (dėl galimybės nuvežti ar pasiimti vaikus iš darželio ar mokyklos), taip pat dėl aukštos šio prekės ženklo reputacijos, kuri suteikė garantijas, kad šioje darbovietėje viskas bus skaidru,“ – sako antrą mėnesį komandoje dirbantis į Kauną grįžęs vyras.

„Kol kas esu labai patenkintas priimtu sprendimu ir ypač laimingas matydamas besidžiaugiančius savo vaikus, kurie bent kartą į savaitę mato senelius ar pusbrolius, bendrauja su gatvelėje gyvenančiais vaikais. Taip pat turėčiau paminėti, kad, lyginant su JK, Lietuvoje randame didelį maisto pasirinkimą, geresnę vandens kokybę, puikų susisiekimą su bet kuriuo miestu, super greitą internetą, nepriekaištingą tvarką parduotuvėse bei restoranuose,“ – pastebi Medertas. Pasak jo, Kaunas yra labai pagražėjęs, atsirado puikiai sutvarkytų vietų praleisti laiką su vaikais: Pažaislio vienuolyno apylinkės su Jachtų klubo vartais pašonėje, Pilies takai su vaikų žaidimo aikštele, Laisvės alėja bei Vienybės aikštė – tai tik keletas tų, kurias sugrįžę į Lietuvą spėjo aplankyti šeima.