Ar Kaunas – ateities talentų miestas? Tokį klausimą VšĮ „Kaunas IN“ inicijuotame susitikime-diskusijoje verslo ir akademinei bendruomenei „Darbo rinkos dabartis ir ateitis Kaune“ iškėlė ir skirtingus matymo taškus pateikė darbo rinkos specialistai, aukštųjų mokyklų atstovai ir švietimo rinkos ekspertai, esamos padėties ir prognozuojamos ateities akcentus dėliojo Kauno verslo įmonės.

Kaip rodo Kauno ilgalaikių tendencijų švietimo ir darbo rinkos apžvalga, apie 400 tūkstančių gyventojų šiuo metu turintis ir šio skaičiaus augimą fiksuojantis Kauno miestas su rajonu ne tik yra 4 pagal dydį Baltijos šalyse, bet ir patenka tarp TOP 10 miestų tarp visų Šiaurės šalių.

Nors gimimų-mirčių balansas vis dar yra neigiamas, tačiau fiksuojamas pozityvus vidinės bei tarptautinės migracijos progresas – į Kauną atvyksta daugiau žmonių nei iš jo išvyksta.

Kaip pabrėžia „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas, tendencijos rodo, kad jeigu Kaunas nori augti ir toliau, būtina atkreipti dėmesį į tarptautinį aspektą: „Natūrali gyventojų kaita buvo ir išlieka neigiama. Tuo tarpu užsienio piliečių, gyvenančių Kaune, skaičius stabiliai auga – praėjusiais metais jis sudarė apie 3 proc. Kauno gyventojų, t. y. mieste gyveno apie 11,5 k užsieniečių. Dalis jų yra studentai, kita dalis – aukštos ar žemesnės kvalifikacijos darbuotojai. Tad miesto patrauklumas ir gyvenimo kokybės gerėjimas, ypač tarptautiniame kontekste, yra tas kelias, kuris gali būti mūsų miesto demografinio ir tuo pačiu darbo rinkos augimo variklis“.

Panašius akcentus savo pristatyme dėliojo ir darbo rinkos pulsą puikiai jaučiantis darbuotojų paieškos agentūros „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas, vienu iš receptų, kaip Lietuvoje galime augti savais resursais, minėdamas būtent imigraciją: „Kiekvienoje įmonėje turėtų būti bent po kelis darbuotojus, kurie yra gimę ne Lietuvoje – t. y. imigrantai. Stebint pastarųjų dešimtmečių demografines tendencijas, tai neišvengiama, jei norime būti toliau konkurencingi, augti, kurti produktus, paslaugas – robotai visko už mus nepadarys“.

Per 5 metus atlyginimai augo 75 proc.

Svaria migracijos į Kauną priežastimi tapo atlyginimų augimas: nors šiemet jis kiek sulėtėjo, tačiau per pastaruosius penketą metų, nuo 2017 iki 2022, vidutinis atlyginimas (neto) mieste augo apie 75 proc. Ir nors tai kartu kelia tam tikrų iššūkių darbdaviams, kaip pabrėžia analitikai, šis procesas yra neišvengiamas ir užprogramuoja ėjimą aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo keliu.

Kaunas – ir jaunų žmonių, studentų miestas: čia veikia 7 universitetai, 6 kolegijos ir daugiau nei 10 profesinių mokyklų, kasmet mieste mokosi apie 40 tūkstančių studentų, iš kurių daugiau kaip pusė pasirenka STEAM krypties studijas. Tad bendrame regiono kontekste labai ryškus Kauno inžinerinis-medicininis profilis. Tą paliudijo ir „Teltonika Networks“ HR vadovė Rimantė Pečkaitienė, pateikusi jos atstovaujamos įmonės skiriamų stipendijų technologijų srities studentams pavyzdį: kasmet apie 70-80 proc. šių stipendijų gavėjų būna Kaune besimokantys studentai.

„Tai rodo, kad Kauno aukštosios mokyklos yra geriausios technologijų srityje,“ – neabejojo R. Pečkaitienė. O paklausta, ar Kaunas yra patrauklus talentams ir ką pats miestas galėtų padaryti, kad taptų dar patrauklesnis, nedvejodama tvirtino: „Taip, patrauklus. O ką gali padaryti pats

miestas – tai rūpintis erdvėmis startuoliams ir inovacijų parkais, bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis, verslu, skirti dėmesį geresnėms sąlygos verslui sudaryti. Kad pas mus mieliau atvyktų užsienio talentai, padeda ir kultūra, menas – Kaunui, kaip ir visiems miestams, tikrai yra kur tobulėti kuriant įdomų laisvalaikį ir tuo pačiu pritraukti meno talentų, kurie gyventų čia, Kaune“.

Kad studijoms rinktųsi tai, kas užtikrins gerai apmokamas darbo vietas

Dar viena optimistinė tendencija – ūgtelėjęs į aukštąsias Kauno mokyklas stojančių studentų skaičius, liudijantis ir augančią potencialių ateities talentų bazę mieste. Pasak diskusijoje dalyvavusio LAMA BPO prezidento prof. Prano Žiliuko, viltingai nuteikia stojančiųjų akademinių rezultatų gerėjimas. Vis dėlto išlieka didžiulis profesinio profiliavimo poreikis ir pagalba dar mokykloje vaikams pasirinkti tas kryptis, kuriose studijuodami jie įgis perspektyviausius ir paklausiausius darbo rinkoje įgūdžius. „Kad būtų daugiau stojimų pagal to jaunuolio gabumus ir polinkius, o mažiau paskutinės minutės pasirinkimų, žvelgiant į baigimo atestato rezultatus,“ – pastebi prof. P. Žiliukas.

Beje, VšĮ „Kaunas IN“ tuo tikslu yra sukūrusi net kelias jauniems žmonėms orientuoti ir pritraukti į Kauno darbo rinką skirtas programas: KarjeraKaune.lt (prioritetinių ir tradicinių Kauno verslo sektorių pristatymas su profesijomis, įmonėmis, atlyginimų rėžiais, mokymosi vietomis), miesto patrauklumą būsimiems studentams parodančią „Studijuok Kaune“ kampaniją, elektronikos inžineriją skatinančią rinktis ir jaunam žmogui pasirinkimo argumentų suteikiančią „Ateitis – elektronikams“.

Apie darbo rinkos poreikius ir su ja prasilenkiančius studentų pasirinkimus kalbėjo ir „Centric IT Solutions Lithuania“ IT departamento vadovas Tadas Jarockas, minėdamas iššūkius, su kuriais susiduria ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos IT kompanijos: „Lietuvoje IT specialistų poreikis yra didžiulis. Mums tai opiausia problema. Kiekvieno žmogaus samdymas tampa epopėja. Todėl labai svarbu saugoti žmogų, kad jis išliktų – nes pakeitimo procesas yra labai ilgas“.

Verslo poreikius atliepiančios partnerystės ir programos

Aukštos kvalifikacijos specialistų įdarbinimui siūlomas paketas – viena tų paslaugų, kurias verslui siūlo Užimtumo tarnyba ir apie kurias, pasak Užimtumo tarnybos aukštos kvalifikacijos personalo atrankų partnerės Daivos Kniežienės, daugelis verslų nežino.

Didžiausia darbo ieškančių asmenų duomenų bazė Lietuvoje, konsultacijos, tarpininkavimas įdarbinant, finansinės paramos priemonės, užsieniečių įdarbinimo klausimai – viskas, ko gali prireikti talentų ieškančioms organizacijoms, ir visos paslaugos – nemokamos.

„Mes jau seniai išaugome iš Darbo biržos asociacijų ir požiūrio, kad „Užimtumo tarnyboje registruojasi tik nenorintys dirbti“, – šypsosi D. Kniežienė.

Beje, tarp įprastų darbo netekimo priežasčių – likviduotų įmonių ar darbo vietų, pranešėja įvardijo ir matomas naujas tendencijas: darbuotojai išeina iš darbo savo noru, nes netenkina psichologinis klimatas, nori daryti profesinės karjeros pertrauką, patiria perdegimą arba nori keisti kvalifikaciją ir profesiją. Pastaruoju atveju Užimtumo tarnyba gali tapti puikiu padėjėju.

Susitikimo metu savo vertės pasiūlymus, skirtus partnerystėms su verslu, pateikė ir keturios Kauno aukštosios mokyklos.

Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė dr. Kristina Ukvalbergienė kalbėjo apie verslą, HR profesionalus ir aukštojo mokslo atstovus jungiančią temą – darbuotojų kompetencijas: „Mes svarstome, kaip jas ugdyti, kad tiktų šiandien, rytoj ir tolimoje ateityje.

Jūs svarstote, kaip jas pritaikyti, pritraukti ir adaptuoti savo įmonėje. Todėl tarp mūsų visų turi būti sinergija. KTU vertės pasiūlymas: ugdyti tiek mūsų, tiek jūsų kompetencijas, prisidėti prie profesionalų ir lyderių ugdymo bei pritraukimo į jūsų įmones“.

Dr. Inga Stravinskienė, Kauno kolegijos (KK) direktoriaus pavaduotoja organizacijos vystymui, tarp kitų sėkmingų partnerysčių programų su verslais minėjo atvirąsias paskaitas, hakatonus, vizitus įmonėse, dalyvavimą baigiamųjų darbų komisijose, praktikos organizavimą, mentorystę – veiklas, į kurias verslai noriai įsitraukia ir dalyvauja.

Kompetencijų tobulinimas ir didelis dėmesys mokymosi visą gyvenimą koncepcijai dominavo Dr. Simonos Pilkienės, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų prorektorės, pranešime-siūlyme, kaip verslo įmonės kartu su universitetu gali atverti naujas galimybes tiek savo darbuotojams, tiek naujų kolektyvo narių ugdymui ir pritraukimui.

Tuo tarpu Kauno technikos kolegijos (KTK) administracijos vadovas Nerijus Varnas akcentavo vieno langelio principą, leidžiantį greitai atsakyti į verslo įmonių užklausas. Ir kartu pateikė kolegijos įgyvendintų partnerysčių ugdant darbuotojus verslui pavyzdžius: tai ir darbuotojų perkvalifikavimo bei aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų programos, ir partnerių dalyvavimas studijų procese, bendros laboratorijos bei tikslingi padaliniai – KTK Racing Division, KTK Engineering Division ar KTK RoboTech Division.

Diskusijos pabaigoje, reziumuodami pokalbį, pašnekovai buvo linkę Kauno potencialą vertinti optimistiškai, tuo pačiu pabrėždami, kad talentų pritraukimas ir auginimas yra be galo kompleksiškas procesas, kuriame didžiulis vaidmuo tenka ne tik universitetams, verslui, bet ir paties miesto kuriamai gyvenimo kokybei bei kultūriniam visuomenės atvirumui – kurio svarba augant imigracijos poreikiui, tik didės. Kaip neišvengiamai augs pokyčių poreikis ir dėl globaliųjų procesų, dėl kurių našumą didinančios technologijos pareikalaus vis daugiau ne tik inžinerinės-technologinės krypties specialistų, bet ir esamų darbuotojų nuolatinio kompetencijų auginimo, o neretai ir perkvalifikavimo.