Kasmet auganti ir intensyvėjanti IT, elektronikos, inžinerijos ir technologijų specialistų paklausa skatina ieškoti būdų, kaip pritraukti abiturientus į šių sričių studijas ir pažadinti norą rinktis tas specialybes, kurios jau šiandien darbuotojams gali pasiūlyti vienus patraukliausių atlyginimų rinkoje. Tiesa, kol kas duomenys rodo, kad inžinerijos ir technologijų pirmakursių Lietuvoje priimame mažiau nei ES vidurkis. Ir nors ekspertai sutinka, kad problemos sprendimas – daugialypis ir lemiamas įvairių veiksnių, vis dėlto pastebima, kad vienais svarbiausių iš jų tampa švietimo kokybės gerinimas bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio orientavimo stiprinimas – pagalba jaunam žmogui atrandant savo gabumus ir anksti bei aiškiai pateikiant informaciją, kas jo laukia darbo rinkoje.

Kaip rodo Užimtumo tarnybos atlikta apklausa apie darbo rinkos pokyčius ir iššūkius, daugiau nei trečdalis (34,1 proc.) apklaustų darbdavių 2020 m. susidūrė su darbuotojų trūkumu, o labiausiai stygių jaučia pramonės ir statybų sektoriuose veikiančios įmonės. Net 42,9 proc. apklaustųjų pagrindine priežastimi, sąlygojančia sunkumus susirasti tinkamų darbuotojų, įvardijo nepakankamą darbo ieškančių asmenų kvalifikaciją.

Iš kitos pusės – kvalifikuotus specialistus ugdančios aukštosios mokyklos patiria iššūkių pritraukdamos būsimus inžinierius, elektronikos, IT specialistus, kurių paklausa darbo rinkoje auga ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje bei visame pasaulyje. Tad kodėl jauni žmonės renkasi mažiau perspektyvias populiarias studijų kryptis, užuot ėję mokytis tų dalykų, kurių studentus darbdaviai pradeda graibstyti jau po pirmųjų kursų?

Stinga stojančiųjų į inžineriją ir technologijas

Kaip savo apžvalgoje pastebi Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), tiek universitetų, tiek kolegijų sektoriuose tendencijos išlieka stabilios: universitetų sektoriuje populiariausia socialinių mokslų grupė, kolegijų – verslo ir viešosios vadybos grupė. Šiais mokslo metais universitetuose socialinius mokslus rinkosi per 40 proc. stojančiųjų (2019 m. – 38,5 proc.), kolegijose – 44,1 proc. (2019 m. – 41,7 proc.). Deja, mažėjo stojimai į su informacinėmis technologijomis, matematika susijusias studijas – jų 2020 m. universitetuose teliko 12 proc. (2019 m. buvo 13,4 proc.). Palyginus šių metų priimtųjų į aukštąsias mokyklas duomenis pagal švietimo sritis (ISCED klasifikacija) su 28 ES valstybių „Eurostat“ 2018 m. duomenimis, inžinerijos ir technologijų pirmakursių Lietuvoje priimta mažiau nei ES vidurkis.

„Atkreiptinas dėmesys, kad šiais metais apskritai mažėjo skaičius abiturientų, pasirinkusių laikyti valstybinius brandos egzaminus. Tą itin pajuto gamtos mokslų, IT, inžinerinių mokslų studijų kryptys. Laikančių fizikos, chemijos ir informacinių technologijų egzaminus skaičius šiemet jau nesiekė nė 10 proc., o ir matematikos valstybinį brandos egzaminą įveikė vos du trečdaliai jį laikiusiųjų. Jei toks krytis tęsis, šalies pramonės ir visos ekonomikos raidai svarbios studijų kryptys, tokios kaip inžinerija, informatika, fiziniai mokslai, negalės užtikrinti inžinerinės pramonės atsinaujinimo ir plėtros, prastės investicijų trauka,“ – atkreipia dėmesį LAMA BPO prezidentas prof. dr. Pranas Žiliukas.

Pasak jo, kai kalbame apie šalies ar miesto investicinį klimatą, neišvengiamai tenka kalbėti ir apie tuos, kurie baigę pasirinktus mokslus ateis dirbti į informatikos, gyvybės mokslų, inžinerijos krypties verslus, todėl būtina galvoti, kaip didinti tų reikalingų ir paklausių specialistų skaičių.

„Veiksnių, darančių įtaką esamai situacijai, daug – ir nemaža dalis jų tarpusavyje koreliuoja. Pirmiausia turėtume gręžtis į bendrojo ugdymo mokyklas ir tobulinti švietimo įstatymą, stiprinti reikalavimus, griežtinti atranką į gimnazines klases (neatsitiktinai Suomijoje į gimnazijos klases patenka tik apie pusę moksleivių). O tuomet – skirti dėmesio ir profesinio informavimo sistemai, kuri šiuo metu yra vangi ir apmirusi. Į profesinį orientavimą privalu įtraukti ne tik mokytojus ar aukštąsias mokyklas, bet ir darbdavius, visuomenę,“ – pažymi P. Žiliukas. 

Paklausiuosius IT profesionalus vejasi elektronikos specialistai

Profesoriui pritaria ir įdarbinimo agentūros „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas, pastebintis, kad svarstydami, ką studijuoti, jaunuoliai vis dar pernelyg dažnai patys nežino, ką renkasi – eina ten, kur lengviau, nemąstydami, ką veiks su įgytu išsilavinimu:

„Viena didžiausių jauno žmogaus klaidų – pasirinkti studijas, kuriose lengva mokytis. Kaip aš sakau: kai lengva mokytis – paskui būna sunku dirbti arba susirasti darbą. Dar viena problema – kad mokyklose nėra profesinio orientavimo, ir tai jaučiasi. Kaip mums žinoti, kam tas jaunas žmogus yra gabus ar negabus?  Ir kaip tam, savęs tebeieškančiam žmogui, apsispręsti, kur link jis norėtų judėti savo moksluose ir į kokią karjerą sukti?“

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad inžinerinio išsilavinimo žmonių trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – nes jie yra inovacijų kūrėjai ir technologijų pažangos variklis.

„Tai, kas populiaru, nebūtinai yra perspektyvu. Pavyzdžiui, architektai: kaip patraukliai ši specialybė beatrodytų daugeliui jaunuolių, svajojančių projektuoti Gugenhaimo muziejus, realybė būna tokia, kad daugumai baigusių tenka projektuoti kažkieno sodo pašiūres. Lietuviai paruošia porą šimtų architektų per metus, latviai porą dešimčių, estai – vos keliolika. Ką tai rodo? Kad turime didžiulį perviršį – ir daug rinkai nereikalingų jaunų specialistų. Užtai aš galiu pasakyti, ko iš tiesų reikia verslui: dvi geidžiamiausios specialybės jauniems žmonėms Kaune turėtų būti IT – solidžių atlyginimų lyderis, ir elektronika, kuri jau atlyginimais sparčiai kyla aukštyn, o ateityje jos paklausa tik augs,“ – pastebi įdarbinimo agentūros atstovas. Pasak jo, elektronikos specialybės paklausą Kaune sukūrė ne tik per pastaruosius kelerius metus atėjusios stambių kompanijų investicijos, mieste veikiantys keturi elektronikos gigantai, bet ir visas būrys mažesnių elektronikos įmonių – mat Kaunas istoriškai, nuo seno buvo elektronikos klasteris.

Pamatuotam apsisprendimui sukurtas karjeros gidas Kaune

Ką veikia ir kiek uždirba konkrečios profesijos specialistai Kaune – ir kokios aukštosios mokyklos mieste juos rengia – tai tik keletas ateities karjeros planavimui svarbių klausimų, į kuriuos padeda atsakyti praėjusį rudenį startavęs naujas VšĮ „Kaunas IN“ projektas www.karjerakaune.lt. Moksleiviams, jų tėvams, mokytojams ir jauniems talentams skirta platforma padeda geriau pažinti mieste veikiančius perspektyviausius bei tradicinius verslo sektorius – ir kartu supažindina su Kauno aukštosiose ir profesinėse mokyklose siūlomomis studijų programomis, rengiančiomis šių sektorių specialistus. Dėmesys tenka tiek tradiciniams Kauno pramonės sektoriams – baldų gamybai, logistikai, statybai, maisto pramonei, tiek gausias investicijas pritraukiantiems perspektyviems sektoriams – inžinerinės pramonės, gyvybės mokslų, verslo paslaugų centrų, informacinių technologijų.

VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus informacija.

A. Aleksandravičiaus foto.