Sėkmingi pastarųjų metų investicijų ir verslo plėtros pavyzdžiai leidžia prognozuoti, kad būtent IT, inžinerinės pramonės, gyvybės mokslų sritys artimiausią dešimtmetį turės bene didžiausią įtaką viso Kauno regiono proveržiui. Pasak specialistų, itin svarbi Kaunui išliks ir modernėjanti tradicinė gamybos pramonė. Tiesa, proveržiui būtina ir dar viena sąlyga – savo karjerą į perspektyvius sektorius laiku nukreipę kvalifikuoti specialistai.

Daugelis ankstesniais metais į Kauną atėjusių investuotojų, nepaisant viruso, 2020-aisiais jau skelbia apie plėtros planus bei kuriamas naujas darbo vietas.  Pavyzdžiui, sėkmingai Kauno LEZ įsitvirtinusi automobilių pramonės gigantė „Hella“, gaminanti jutiklius, aktuatorius ir įvairius fotoelektronikos komponentus, rudenį pranešė ketinanti Kaune investuoti kelias dešimtis milijonų eurų ir per artimiausius penkerius metus sukurti 250 naujų darbo vietų. Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto, duomenų mokslo ir optimizavimo sprendimų kūrėja „Satalia“ per artimiausius dvejus metus Kaune taip pat ketina pasamdyti dar 50 darbuotojų ir jau numatė Kauno biurą paversti mokslinių tyrimų ir plėtros projektų centru. O JAV sveikatos priežiūros produktų gamintoja „Hollister Incorporated“ šią vasarą, gerokai anksčiau nei planuota, jau atidarė naują gamybos liniją, leidžiančią įmonei startuoti su antra gamykla, kuri veiks po tuo pačiu stogu.

„Investuotojų rezultatai rodo, kad daugelis jų sėkmingai auga organiškai, pasiekia tuos tikslus, kuriuos nusimatė ateidami į Lietuvą, o dalis jų jau vykdo ir plėtrą. Ir tai ne vien gamybos įmonės, Kauno LEZ įsikūrę verslai, bet taip pat paslaugų bei IT įmonės. Tokie rezultatai – ženklas, rodantis, kad Kaunas geba ne tik patenkinti pirminius investuotojų lūkesčius, bet ir pasiūlyti sąlygas plėtrai“, – pastarųjų metų investuotojų nuotaikas komentuoja Tadas Stankevičius, VšĮ „Kaunas IN“ direktorius.

Aiški kryptis Kaunui

Kaune jau įsikūrę ir sėkmingai veikiantys investuotojai atstovauja tuos verslo segmentus, kurių svarba didėja visame pasaulyje. Tai ir naujausių technologijų, elektronikos bei automobilių pramonė, kuriai Kaune atstovauja „Continental“, jau minėta „Hella“ ir kitos įmonės. Taip pat gyvybės mokslų ir medicinos technologijos, pavyzdžiui, „Hollister“ ar „Aconitum“.  Savo vietą Kaune rado ir IT verslas, paslaugų centrai. O ir aviacijos inžinerijos sektorius, kuris šiuo metu išgyvena labai sunkų laikotarpį, specialistų nuomone, po pandemijos turėtų sparčiai grįžti į augimo vėžes.

„Akivaizdu, kad su technologijomis, inžinerija bei inovacijomis susijusios specialybės ateityje Kaune turės didelę paklausą, nepriklausomai nuo to, ar žmogus nori tapti samdomu darbuotoju, ar pats kažką vystyti“, – įsitikinęs T. Stankevičius. Pasak jo, Kaunas šiuo metu turi visus būtinus veiksnius tokiems verslams plėstis, todėl šie verslo segmentai tikrai gali būti vadinami perspektyviausiais Kaune. Ir tai ne tik infrastruktūra,  miesto parama ar tokie projektai, kaip Kauno LEZ ir kuriamas Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parkas, bet ir itin gausus talentų kiekis mieste.

Ateičiai reikiamus specialistus parengti gali stiprūs vietos kompetencijų ugdymo centrai – universitetai ir kolegijos.  Pavyzdžiui, Kauno technologijos universitetas, investuojantis į naują prototipavimo laboratorijų centrą „M-LAB“ ir panašius projektus, jau deda tvirtą pagrindą ateities darbuotojams. Sveikatos mokslų universitetas kartu su technologijų kompetencijomis taip pat gali vykdyti sinergiją ir kurti inovatyvius gyvybės mokslų technologijų produktus. O Vytauto Didžiojo Universitetas su stipriu socialinių mokslų padaliniu yra svarbus paslaugų centrų kompetencijų kūrimui.

Dar tenka vaikyti mitus

Pasak T. Stankevičiaus, kalbant apie ateities verslus, nereikėtų pamiršti ir tradicinės pramonės: maisto ir baldų gamybos, logistikos bei statybos verslo.  Būtent šie sektoriai yra suformavę Kauno ekonominį paveikslą ir išlieka itin svarbia Kauno sėkmės dalimi. Priešingai nei susiformavusi nuomonė, tradiciniais laikomi sektoriai šiuo metu remiasi skaitmenizacija, inovacijomis bei naujausiomis technologijomis. Šių sričių didžiosios įmonės atveria naujas darbo sritis, pritraukia aukščiausių kvalifikacijų specialistus, o erdvės čia savo modernumu, švara ir dėmesiu darbuotojams, jau mažai kuo besiskiria nuo biurų.

 „Kaune dar yra daug įvairių mitų. Pavyzdžiui, vis dar nemaža dalis visuomenės mano, jog „Continental“ padalinys Lietuvoje gamina tik padangas, nors čia gaminami aukštos kvalifikacijos reikalaujantys, technologiškai pažangūs elektroniniai įrenginiai. Mažai, kas žino ir tai, jog „Dassault“ darbuotojai kuria produktus, skirtus NASA. Tokiam darbui reikalingus įgūdžius suteikia ne kas kitas, o čia pat mieste esantys kvalifikacijos ugdymo centrai“, – sako T. Stankevičius.

Pasak jo, įvairūs mitai ir tiesiog informacijos stoka yra rimta problema ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai. „Galima sakyti, jog specialybė pasirenkama pagal vakar dienos pavyzdžius, o ne profesijos potencialą ateityje. Neretai jauni žmonės, neturintys pakankamai informacijos, eina jau pramintu taku, renkasi specialybes pagal jų esamą populiarumą ar prestižiškumą visuomenėje, visai pamiršdami, jog pasaulis kinta itin greitai ir jiems pabaigus studijas jau bus sukurtos naujos technologijos ir verslo nišos“, – pažymi T. Stankevičius.

Svarbiausia – informuoti

Į būsimų darbuotojų parengimą įmonės investuoja daug, tiek pristatydamos mokiniams karjeros galimybes, tiek pačios rengdamos specialistus. Daug dėmesio perspektyviausių sričių studijų populiarinimui skiria ir aukštosios mokyklos bei kolegijos. Visos jos sutinka – perspektyviausius verslus ir karjeros galimybes jaunimas turi sužinoti kuo anksčiau, dar prieš priimdamas sprendimus ir pasirinkdamas studijų kryptis. Viena iš naujausių tokių iniciatyvų – „Kaunas IN“ sukurta platforma www.karjerakaune.lt, kurioje pateikiama išsami informacija apie perspektyvius ir tradicinius verslo sektorius, sėkmingiausias įmones ir plačias studijų galimybes Kaune.

Pasak „Kaunas IN“ vadovo, ši platforma skirta tiek jau studijuojantiems ar jauniems darbuotojams, ieškantiems galimybių realizuoti save Kaune, tiek ir moksleiviams, kurie dar tik sprendžia, kurią kryptį pasirinkti, kur studijuoti ir nenusivilti.

„Svarbiausia – laiku papasakoti, kokios yra galimybės. Aiški, faktais paremta informacija leis priimti sėkmingesnius karjeros sprendimus. Tuo pačiu, tai galbūt padės parodyti, kad ir visuomenėje dar gajūs su tam tikrais sektoriais susiję stereotipai jau nebėra teisingi“, –  projekto tikslą mato T. Stankevičius. Pasak jo, išsami informacija moksleiviams  taip parodys, jog karjeros galimybių kelias gali būti kur kas platesnis nei manoma, o šiandien populiarios specialybės nebūtinai yra tos, kurios suteiks jaunam žmogui daugiausia savirealizacijos galimybių.

„Kaunas IN“ verslo skyriaus informacija.